Žinai kaip būna

Kartais tiesiog reikia ateit į repetą ir pasakyt: "padarom šiandien naują savo dainą!". Iš pradžių būna nepatogu: maskatuoji kažką nusilpusiais savo piršteliais apling stygas, mekeni teliuko balsu neaiškias frazes, su bosu sinchrono maža, būgnų "solo" irgi niekaip nepereina į ritmą. Bent dukart supranti, kad išėjo visiškas gaidys ir pradedama iš naujo. Be va kai jau, žvejybos terminais sakant, "pakerti" ir ištrauki iš trijų samonių kažkokį bendrą rišlų gaminį, nu tai apsidžiaugia visa grupė. Tada euforijos paimti visi pergroja 20kartų priedainį, kad nepamiršt. Tada visi susižvalgo ir supranta, kad reiks kelių perėjimų ir šiaip "apdirbti dilde". Ir dar soliako... Bet KAŽKAS tai jau YRA. Tai paskutinę repeticiją taip ir buvo. Reiks pakartot tokią seką dar keletą dešimčių kartų ir bus okei.

Warum?

Nu kodėl taip yra? Žmonės dirba, stengiasi, repetuoja ir vistiek kartas nuo karto vokalai nedera, sinchronas nesilaiko... Ir kodėl tik tada, kai pradedi šūkauti nesamones į mirkofoną ar koridoriuj uždainuoji KISS'ų dainą viskas pasidaro gerai? Ech kiek dar daug tau suprasti reiks, jaunasis rokeri..